Remiantis 2020 metų statistika, kuria su mūsų vairavimo mokykla pasidalino LTSA, Lietuva yra 6-oje vietoje (iš 34), pagal žuvusiųjų keliuose skaičių tenkantį vienam milijonui gyventojų Europos Sąjungos šalyse. Deja, šiuo atveju būvimu dešimtuke negalime didžiuotis, kadangi tokie dalies vairuotojų „pasiekimai” neigiamai formuoja šalies įvaizdį bendrame ES šalių kontekste.
Galime pasidžiaugti tuo, jog per kelis paskutinius metus eismo įvykių skaičius sumažėjo (nepaisant išaugimo 2019 metais). Tai seka ir mažesnį žuvusiųjų keliuose skaičių.
Pagrindinės kelių transporto eismo įvykių priežastys:
Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Žinoma, kelio ženkle nurodytas greitis ne būtinai reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti lygiai tokiu greičiu, koks yra ženkle ir nei trupučio lėčiau. Vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą. Pastebėsime, jog važiuoti greičiau, negu nurodyta kelio ženkle – draudžiama, net jeigu vairuotojui gali pasirodyti, jog pasirinktas didesnis greitis yra saugus, išskyrus kelio ženklus, kuriuose nurodytas rekomenduojamas greitis.
Turbūt kiekvieną dieną vairuotojai save „pagautų” situacijoje, kuomet vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų – telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Pavyzdžiui, judate lėtai spūstyje įsijungę pirmą pavarą ir tuo pačiu metu naudojatės Facebook telefone. Netikėtai spūstis stoja, o jūsų automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėjote staigaus spūsties sustojimo.
Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais. Nepamirškime ir daiktų ieškojimo daiktadėžėje arba už sėdynės, kuomet vairuotojas ne tik visiškai atitraukia savo dėmesį nuo eismo, bet dažnu atveju net atsisega saugos diržą.
Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su prieš tai minėtais blaškančiais vairuotojus veiksniais. Saugus atstumas tarp transporto priemonių:
Avarijų priežastys turi vaistus:
Saugių kelionių linki JAGO vairavimo mokyklos vairavimo instruktoriai. 
